Šiandien norime pasidalinti naudinga informacija apie ne tik apie kursus ikimokyklinio amžiaus vaikams, bet ir apie unikalų jų pranašumą bei gebėjimus. Mūsų mokykloje kartais tenka bendrauti su tėveliais, kurie dar tik galvoja apie savo jauniausių atžalų paruošimą užsienio kalboms. Jie labiau linkę galvoti apie savo vyriausius, kadangi artėja egzaminai ir stojimai į universitetą, kas yra ypač sveikintina.
Bet jeigu jūsų šeimoje auga daugiau nei vienas vaikas ir jūs dar tik galvojate apie tinkamiausią metą pradėti kursus, šis straipsnis padės jums apsispręsti ir atsakys į daugybę rūpimų klausimų. Taigi, kada ir kokio amžiaus vaiką reikia leisti į kalbos mokyklą ir kodėl anglų kalbos reikia mokintis iki mykyklos?
Kodėl vaikai išmoksta naujos kalbos lengviau?
Išmokti naują užsienio kalbą naudinga ir, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, niekada nevėlu. Tačiau, remiantis moksliniais tyrimais, kalbos mokymasis nuo ankstyvojo, t.y. ikimokyklinio amžiaus, turi daugiausia privalumų. Anot mokslinių tyrimų, vaikai, pradėję anksti mokytis užsienio kalbų, lengviau prisitaiko prie kintančios aplinkos, lavina atmintį ir ateityje turi geresnius bendravimo įgūdžius. Tokie vaikai lengviau nei suaugusieji išmoksta antrą kalbą, turi geresnius problemų sprendimo įgūdžius ir yra kūrybiškesni už kitus bendraamžius.
Taigi, renkantis ugdymo įstaigą nepamirškite pasidomėti ar Jūsų vaikas turės galimybę mokytis užsienio kalbos. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, anglų kalba vis dar išlieka populiariausiu pasirinkimu. Taigi, šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius veiksnius, paaiškinančius, kodėl vaikai išmoksta naujos kalbos lengviau ir greičiau nei suaugusieji.
Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriuose akcentuojama, kad užsienio kalbos mokymas(is) turėtų prasidėti jau ikimokykliniame ugdyme dėl kelių priežasčių. Visų pirma, maži vaikai geba greitai ir lengvai įsisavinti informaciją, kadangi jie kalbos mokosi per nesąmoningą ir natūralų procesą, t.y. patys to nesuvokdami pasineria į naujos kalbos vartoseną ir subtilybes. Tuo tarpu ankstyvojoje paauglystėje pradeda vystytis sąmoninga atmintis ir galimybės išmokti naujos kalbos spontaniškai ir nesąmoningai nebelieka. Pasak mokslininkų, tai įvyksta, kuomet vaikui sueina 11-12 metų.
Skirtingai nei paaugliai ir suaugusieji, vaikai dažniausiai kalbos mokosi spontaniškai, t.y. pasyviai klausydamiesi. Jie mokosi užsienio kalbos iš daugiakalbės aplinkos ir nesąmoningai įsisavina naują kalbą per kontaktą su kitais, pvz., žaisdami ir bendraudami su kitataučiais, žiūrėdami animacinius filmukus, klausydamiesi ir kt. Kitaip sakant, vaikai įsisavina naują kalbą atkartodami save bei kitus ir tai daro patys to nesuprasdami. Be to, priešingai nei suaugusieji, vaikai dažnai turi daugiau noro ir energijos naujos kalbos mokymuisi, nejaučia streso ir nėra susikaustę, todėl naujos kalbos įsisavinimo procesas yra natūralesnis, greitesnis ir sėkmingesnis.
Mokytis kalbos vaikystėje lengviau, nes natūraliame kalbos mokymo(si) procese yra mažiau sudėtingos informacijos. Vaikai, nesąmoningai mokydamiesi naujos kalbos, dažniausiai tiesiog išmoksta susieti naujus žodžius su jų reikšmėmis, tuo tarpu mokantis vėlesniame amžiuje susiduriama su sunkumais ir tokiomis kalbos subtilybėmis, kaip gramatika, leksika, tarties taisyklės ir kt. Kita paprasta ir akivaizdi priežastis kodėl vaikams lengviau išmokti kalbų nei suagusiems – nebijojimas klysti ar nuskambėti šiek tiek kvailai. Jie didžiuojasi savimi galėdami praktikuotis kalbą garsiai ir be streso, kas prisideda prie dar greitesnio kalbos įsisavinimo ilgalaikėje atmintyje.
Vaikų aplinka ir įgytos žinios
Žemiau esančioje lentelėje matome skirtingų vaikų grupių rezultatus mokantis pirmosios (gimtosios) kalbos. Kuo daugiau vaikai bendravo aplinkoje (namuose, darželyje), tuo daugiau naujų žodžių jie išmoko. Džiugiu girdėti ir tai, kad įsisavintos žinios nepriklausė nuo tėvų uždirbamų pinigų ar ekonominės klasės visuomenėje. Viena vaikų grupė per tris metus išmoko virš 1200 žodžių, kita – 600.
Vaikams svarbiausiai yra bendravimas, todėl siūlome, esant galimybei, bendrauti su savo atžalomis ir anglų kalba.
Kas geriau išmoksta, vaikai ar suaugusieji?
Net jeigu ir sakoma, kad vaikai yra kaip kempinės ir jų smegenys informaciją įsisavina geriau, atsakymas nėra vienapusiškas. Taip, vaikai informaciją įsisavina geriau, tačiau „šabloniniuose“ kalbos testuose, suaugusieji parodė geresnius rezultatus nei jaunieji.
Kodėl taip yra? Anot tyrimų, suaugusieji sugeba geriau panaudoti turimą informaciją ir naudoja „pasaulio supratimo“ (gyvenime įgytas žinias) užduotims spręsti. Todėl jeigu manote, kad jums anglų kalbos mokytis jau yra per vėlų, drąsiai galite užsirašyti į mūsų kursus!
Kur laimi mažieji? Kadangi vaikai, geriau nei suaugusieji, mokosi naujos kalbos nesąmoningai, ilgalaikėje perspektyvoje jų žinios susilygina, o vėliau gali ir pralenkti vyresniųjų. Net to nesuvokdami, vaikai pasąmoniškai atpažįsta kalbėjimo taisykles ir pasikartojančius kalbos bruožus (patterns). Kitaip sakant, jie kalbos mokinasi „natūraliai“ ir be didesnio vargo.
Kiek užsienio kalbų galima mokytis vienu metu?
Pagal naujausius mokslinius tyrimus, norint nepamiršti naujai įgytos kalbos žinių ir toliau lavinti įgūdžius, ryte reikėtu skirti bent 30% savo laiko kalbos pamokoms. Todėl siekiant efektyviausių rezultatų, vienu metu galima mokytis ne daugiau trijų užsienio kalbų.
Ši taisyklė galioja tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Anglų kalbos kursai mažiesiems mūsų mokykloje
Mūsų Anglų Mokykloje jau daug mėtų, sėkmingai šnekamosios anglų kalbos mokosi grupės 5-7 metų vaikučių. Mūsų mokytojos stebisi jų motyvacija, žingeidumu ir gebėjimu įsisavinti naują informaciją per stebėtinai trumpą laiką, kas tik patvirtina mokslininkų daromas prieladas, kad mažieji turi puikią atmintį, lengvai, natūraliai ir per gana trumpą laiką išmoksta naujos kalbos.
Kadangi dauguma tokio amžiaus mažylių dar nemoka rašyti, mūsų pamokos orientuotos į šnekamosios anglų kalbos lavinimą, klausymo ir supratimo įgūdžių tobulinimą, anglų kalbos žodyno plėtimą ir elementarias gramatikos taisykles. ėvelių pageidavimu, užsiėmimų metu daugiausia laiko skiriama šnekamosios kalbos frazių, kurios reikalingos kasdienėje kalboje ar keliaujant mokymui(si). Pavyzdžiui, su vaikais mokomasi frazių, kurios praverčia keliaujant po užsienio valstybes, t.y. geba suprasti kavinių meniu, užsisakyti maistą, mandagiai padėkoti, susišnekėti su juos supančiais žmonėmis, t.y. viešbučių darbuotojais, padavėjais, atpažinti prekes parduotuvėse, jas įsigyti, pasimetus paprašyti pagalbos ir, žinoma, susirasti naujų draugų iš skirtingų valstybių.
Anglų kalbos užsiėmimų metu vaikai mokosi naujos kalbos žaidžiant, dainuojant, šokant, vaidinant, vartant knygeles, atliekant interaktyvias ir virtualias užduotis planšetėje. Stengiamės, kad užsiėmimai būtų įdomūs ir vaikams netektų nuobodžiauti, todėl daug dėmesio skiriame užduotims, kurios lavina vaikų kūrybiškumą ir kritinį mąstymą būtent per anglų kalbos mokymo(si) procesą.
