Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, užsienio kalbų, kurios vartojamos Europos Sąjungos erdvėje, mokėjimas tapo aktualiu ir svarbiu veiksniu, nuo kurio priklauso įvairių Lietuvos gyventojų grupių galimybės efektyviai integruotis į Europos švietimo erdvę, bendrauti ir bendradarbiauti su kitų ES šalių piliečiais, konkuruoti darbo rinkoje.
Europos Tarybos suformuluotos pagrindinės kalbų politikos nuostatos siekia išsaugoti Europos šalių kalbinę įvairovę ir skatina Europos Sąjungos piliečius mokytis užsienio kalbų. Ši ES kalbų politikos nuostata yra užfiksuota ir Lietuvos švietimo strateginėse nuostatose, todėl siekiama, kad kiekvienas pilietis, be gimtosios kalbos, mokėtų dar 2-3 užsienio kalbas.
Siekiant šias nuostatas įgyvendinti, daugelyje Europos šalių užsienio kalbų mokymas pradedamas gana anksti, dar pradinėse klasėse. Lietuvoje ankstyvasis kalbų mokymas (2-3 klasėse) tapo privalomas 2009 m, o antrosios užsienio kalbos pradedama mokyti šeštoje klasėje.
Lietuvoje Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendroji programa orientuota į Europos Tarybos kalbų mokėjimo A1 lygį. Šios programos ir išsilavinimo standartų reikalavimai gali būti realiai įvykdomi esant 3 ar 4 savaitinėms valandoms, tuo tarpu pasirenkamam ankstyvajam užsienio kalbų mokymui Lietuvoje antrojoje klasėje paprastai skiriamos 2 valandos per savaitę, kai kuriose mokyklose – tik 1 valanda.
Beveik visose Europos Sąjungos šalyse užsienio kalbų mokyti pradedama vykdant ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas. Kai kuriose šalyse užsienio kalbos pradedama mokyti pirmaisiais mokymosi mokykloje metais (pvz., Liuksemburge, Austrijoje).
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje vidutinis sąlyginis privalomo užsienio kalbos mokymo valandų skaičius pradinėje mokykloje yra mažiausias (13 astronominių valandų vieneriems kalendoriniams metams).
Europos Sąjungos šalyse ankstyvajam užsienio kalbų mokymui skiriama vidutiniškai 30–50 sąlyginių valandų vieneriems kalendoriniams metams. Pirmaisiais mokymo metais skiriama 3–4 valandos per savaitę.
Lietuvoje Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą vykdančiose mokyklose pradinių klasių mokiniams yra siūloma viena ar dvi užsienio kalbos. Dažniausiai pasirenkama kalba yra anglų kalba, kitos kalbos – prancūzų, rusų ir vokiečių.
Daugiau nei pusės Europos Sąjungos šalių pradinių klasių mokiniai mokosi dviejų ar daugiau užsienio kalbų. Daugiau nei pusėje senųjų Europos Sąjungos šalių švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose pastebima tendencija atsisakyti vienos privalomos užsienio kalbos ir suteikti galimybę rinktis, kurios kalbos pradėti mokytis pradinėse klasėse.
Taigi, palyginus situaciją Lietuvoje ir senosiose ES valstybėse galima teigti, kad užsienio kalbų mokymui(si) pas mus skiriama kiek mažesnis dėmesys nei kitur.
Nemaža dalis mūsų kalbų mokyklos klientų – 4 klasės mokiniai, kurie ruošiasi stojimams į gerai vertinamas mokyklas. Dažniausiai pasitaikantis ketvirtokų tėvų pageidavimas, kad jų vaikas įgytų tvirtus gramatikos įgūdžių, skaitymo, klausymo, rašymo ir šnekamosios kalbos pagrindus. Mokantis 4-oje klasėje, neturėtų anglų kalbos mokymo(si) spragų ir sunkumų mokantis progimnazijos klasėse ir sėkmingai išlaikytų stojimo testus, renkantis gerai vertinamą ir stiprią mokyklą, kurioje vykdoma atranka mokytis 5-oje klasėje.
Tėvų teigimu, mokyklose nepakanka 2-3 savaitinių anglų kalbos pamokų, kad vaikas gebėtų bendrauti angliškai, išvykęs į kelionę ir įgytų tvirtus kalbos pagrindus ruošiantis 5 klasei.
Anglų kalbos mokytojai tikisi, kad būsimasis penktokas visas šias gramatikos žinias mokės taikyti skaitydamas ir suvokdamas tekstą, atlikdamas gramatikos užduotis:
Taigi, jeigu namuose turite būsimą arba esamą 4 klasės mokinuką, kuriam reikėtų sustiprinti anglų kalbos žinias, likviduoti spragas ir pasiruošti stojimams į 5 klasę, mes galime padėti!